"Beneath this mask there is more than flesh. Beneath this mask there is an idea, Mr. Creedy, and ideas are bulletproof."

"V for Vendetta"

Atsakymas E417



Pradzioje buvo Mazasis Princas. Dabar Karlsonas.

Gal todel, kad ir as nemegstu zmoniu. Kenciu juos, bet nemegstu.
Gal zmoniu svetimumas artimas ir man. O artumas - tik saldus zodis. Tiesa, kartais, labai labai kartais, igaunantis realu pavidala. Siluma...
Lengviau but nematomu. Bet nematomi to nezino.
Lengviau yra nejaust. Bet nejauciantys negyvena.
Gal del to..., o gal del to "kartais, labai labai kartais", stengiuos pamilt zmones.
Gal del to ir atsirado Mazasis Princas.
Gal del to ir atskrido Karlsonas.
Kad buciau geresne. Sau ir Tau.
Valgydama saldainius ir niekada nesendama...

(senas geras. et.)

Ирина Муравьева - Позвони мне, позвони

Tarp krintančių snaigių ištirpsta tavo langų šiluma.

Apsamanojusiais bėgiais grįžta ruduo.

socialinis monstras

Killing could be an agreement.

Def Leppard koncertas buvo 'nerealus'...
Laukiu sugrįžtant. Nekantriai.

Klausykimės, vis dėlto, gerų dainų... Peter Gabriel - Here comes the flood:
http://www.youtube.com/watch?v=Ww9JS8dJ9fY

Labai asmeniškai, Marius Veselis
2007-12-28

Tai buvo sunkiausi metai mano gyvenime.

Viskas prasidėjo sausio pradžioje. Atsimenu, tada rėkte išrėkęs paskutinius nurodymus sukrėstas įkritau į Orintos raudoną "vabalą". Ji vairavo, o aš susigūžiau sėdynėje šalia. Už lango buvo tamsu. Šlapiai snigo. Po darbų kažkur skubėjo žmonės. Buvo akivaizdu, kad štai važiuoja raudonas "vabalas". Galima buvo įtarti, kad irgi skuba. Bet niekas neįtarė - kur ir kodėl.

"Vabalas" važiavo, o aš susigūžęs verkiau. Pasikūkčiodamas. Ir man nebuvo gėda. Ir nesijaučiau silpnas. Verkiau, nes mylėjau. Ir dar todėl, kad jaučiausi kaltas. Juk vos prieš kelias dienas dar džiaugiausi su ja ištrauktais paskutiniais pieniniais dantukais. Ji tiek juokėsi tada. Ir taip pranašiškai nenorėjo išsiskirti.

Atsimenu, ji apsikabino mane kaip niekad stipriai stipriai ir pasakė: "Tėti, aš dar noriu pabūti su tavim". Ir, atsimenu, kaip švelniai paglosčiau jos ilgus plaukus. Pažadėjau, kad po kelių dienų vėl susitiksim. Iš pasąmonės šmėkštelėjo negera nuojauta. Vėl pasižiūrėjau į jos gilias akis. Bet neįsiklausiau į save. Dar kartą pakštelėjęs tepasakiau "Iki, kačiuk", pasinerdamas į darbus.

"Iki, kačiuk",- prisiminiau verkdamas, šalia Orintos, jos raudonam "vabale". Kiekvieno gyvenime būna akimirkų, kai atrodo tereikėjo pasielgti vos šiek tiek kitaip, įsiklausyti į save... ir galbūt dabar nereikėtų skubėti ten, kur kačiukas kovoja už savo gyvybę.

Tai buvo metai, kai supratau, kad nėra didesnio skausmo už tėvų skausmą, kai šie netenka savo vaikų. Gabrielė - stipri mergaitė. Aišku, milijardas "ačiū" šiuolaikinei medicinai ir geriausiems daktarams, kad jie padėjo stipriai mergaitei stebuklingai sugrįžti į gyvenimą. Ir pagrindinis ačiū Dievui, jei/kad jis vis dėlto yra. Man neteko patirti vaiko netekties. Bet nuo šiol žinau, kad nėra didesnio skausmo už šitą.

Tai buvo metai, kai vienas ambicingas ir klastingas žmogus bandė sutraiškyti beveik viską, kuo gyvenau. Ir dar tanku pervažiuoti per lavoną. Atsimenu, Gabrielė buvo vos prieš kelias dienas pabudusi iš komos ir buvau dar nespėjęs kartu su ja grįžti į gyvenimą, kai tas žmogus ėmėsi įgyvendinti savo planus. Detalių nepasakosiu. Man neteko patirti vaiko netekties, tik būti labai arti to. Lygiai taip pat man neteko patirti svajonės netekties, nors irgi buvau labai arti to. Aišku, milijardas ačiū mano geriausiai ir ištikimiausiai pasaulyje komandai. Ir tik komanda žino - kodėl geriausia ir ištikimiausia pasaulyje ją vadinu būtent šioje vietoje (atleiskit, kad kartais pakamuoju).

Tai buvo metai, kai patyriau ne tik galingus gyvenimo smūgius ir dar niekad anksčiau nepatirto stiprumo priešų išpuolius, bet ir labai sustiprėjau, iš naujo atradęs vertybes ir draugus.

Pavyzdžiui, niekada nesijaučiau taip stipriai mylimas, kaip Orinta myli. Arba, pavyzdžiui, man gera gyventi daugiau nepliurpiant apie asmeninį gyvenimą laikraščiams ir žurnalams. Arba, pavyzdžiui, netekau aistros tam, kam maniau jausiu aistrą visą gyvenimą. Arba, pavyzdžiui, jūs net neįsivaizduojat, kiek man daug ištikus nelaimei padėjo Renata Smailytė. Arba, pavyzdžiui, vėl noriu prodiusuoti realybės šou. Jau galit pradėt keiktis - jūsų dėmesiui gresia pasaulinis superhitas. Taip pat tai buvo metai, kai oficialiai išsiskyriau, o MTV tapo geriausia televizija jaunimui Baltijos šalyse (mano nuopelnas čia paskutinėj vietoj).

Be viso kito, šiandien mano gimtadienis. Jau gavau pirmą dovaną: teleskopą. Rimtą, gerą teleskopą. Nerealus dalykėlis, tarp kitko. Ačiū Tau. Gaila, kad apsiniaukusi naktis...

Žodžiu, tai buvo sunkiausi metai mano gyvenime. Ir dabar, kai iki Naujųjų liko kelios dienos, aš nenoriu pasakyti nei žodžio apie tai, kokie bus kiti metai, išsskyrus faktą, kad tai bus 2008-ieji pagal Grigaliaus kalendorių.

Aš gerai žinau, kokie jie turi būti ir su vėjeliu darysiu viską, kad jie tokie ir būtų. Bet tai buvo metai, kai supratau, kad apie planus ir būsimus įvykius geriau garsiai iš anksto nekalbėti. O ir su "Laimingų Naujųjų metų" linkėjimais nuo šiol aš gana atsargus, nes štai, žiūrėk, kiek prilinkėjo pernai, o kas iš to? :) Apie rytojų iš tikrųjų niekas nieko niekada nežino.

Galų gale, tai juk buvo sunkiausi metai mano gyvenime. Bet ar aš sakiau, kad blogiausi? Sunkiausi - bet galbūt geriausi.