http://www.birney-trolley.org/images/Lost_Trolleys_Of_Queens_And_Long_Island.jpg

priminimas sau... (užmirštas tramvajaus vagonas Queens aikštėje ir karneolio žiedas)

Raudonuok kaip vyšnia, žaliuok kaip klevo lapas, tačiau vaikystės mylėti nenustok...

Gyvenimo absurdas
Nefritas
Alberas Kamiu, kurio gyvenimas prasilenkė su didžiaisiais pasauliniais karais parašė knygą “Svetimas”, kurią skaitydamas aš daugybę kartų supratau, koks laimingame pasaulyje vis dėlto svetimas esu aš pats... Stovėjau prie žaliai perdažytos tvoros ir kvėpuodamas vakaro tamsa bandžiau nors kiek aiškiau įžiūrėti kitoje pusėje stovinčią kaimyno dukrą. Mes šnekučiavomės apie šį bei tą, o maloni rudens vėsa glostė rausvus žandus. Jauna, vos dvidešimt dviejų metų sulaukusi mergina man aiškino kokie esti žmonių santykiai, kaip jie nemoka vienas kito suprasti ir tame tarpe užsiminė mačiusi mane pakeliui iš parduotuvės su “Rimi” maišeliu rankoje. Pabrėžė, kad atrodžiau lyg keturiasdešimties sulaukęs senis ir ji pasakė, kad “kramtau gyvenimą dideliais ir nesupjaustytais kąsniais”. Nežinojau kaip jai pasakyti, kad aš visada toks. Mano pašnekovei kažkodėl pasirodė, kad aš piktas ir net persilenkęs nuo tos gyvenimo naštos. Aš nusišypsojau ir pasiūliau jai sulčių. Ji atsisakė ir baigė rūkyti cigaretę. Džiaugiausi, kad nepasiūlė vienos man, nes nekenčiu tiek rūkančių, tiek siūlančių užsirūkyti drauge. Tada ji man pasake, kad bendraujant su žmonėmis keičiasi kiekvieno mūsų mentalitetas. Kažkodėl prisiminė savo draugę, kuri neseniai susilaukė vaiko, išsiskyrė po metų su savo vyru ir apskritai apie nieką daugiau nekalba išskyrus savo darbą bare. Kaimyno dukra pareiškė, kad žmonėms bendraujant abi pusės turi viena kitai kažką duoti, o štai toji jos draugė tik ima. Toks mąstymas man pasirodė beprasmis, bet aš tylėjau. Tada ji nusišypsojo ir paprašė, kad iš kur nors susirasčiau kažkurią laidos “kitas” seriją, ją pažiūrėčiau, o paskui pakomentuočiau. Aš pasakiau, kad tokių laidų nežiūriu. Tuomet pašnekovė pradėjo pasakoti, koks turėtų būti vaikinas. Pasakojimą pradėjo prisimindama vieną vakarą pas draugą, kuris pripjaustė sūrio ir atidarė butelį vyno. Fone skambėjo prancūziška muzika. Mergina maloniai nusišypsojo ir atsidususi pasakė, kad tokie vakarai yra kur kas geresni už tokius, kurių metų susirenka daug vaikinų, prisigeria ir, jos žodžiais, “skaldo bajerius”. Aš priminiau, kad man neteko dalyvauti nei tokiame, nei tokiame ir ji ironiškai mane nužvelgė. Nukreipiau temą sakydamas, kad renku grupės Queen diskografiją. Jai toks faktas sukėlė juoką ir ji pradėjo pasakoti, kaip ši grupė susibūrė. Taip pat ji smulkiai išpasakojo man pirmąjį grupės pasirodymą Anglijoje, kurio metu vokalistas pasirodė su didele karūna ir taip neva įsiutinęs karalienę. Naudodamasis proga atsiprašiau ir atsigėriau sulčių, kurios maloniai atgaivino kiek sudžiuvusią burną. Prieš užsukdamas kamštelį dar kartą pasiūliau pašnekovei ir šį kartą ji atsigėrė. Nurijusi kelis saldžius gurkšnius ji man leido suprasti, kad grupės Queen vokalistas yra homoseksualus. Aš pasakiau, kad geriau būčiau to nežinojęs ir kad manęs tokie dalykai nedomina, o ji tiesiog nusišypsojo. Tada prisiminė piešinį, kurį padovanojo savo broliui. Paklaustas ar norėčiau tokio pat, pasidomėjau, kas tai per piešinys. Jis atsakė, jog tai katinas. Paklausiau koks. Ji žybtelėjo savo žvaliomis akimis, atmetė plaukus ir apibūdino katiną kaip “sudribusį”, “perlinkusia cigarete nasruose ir su dideliais juodais kryžiais vietoje akių”. Akimirką mane toks atsakymas šokiravo, todėl kurį laiką nieko nesakiau išskyrus žodį “aišku”, o vėliau paklausiau “ar negalima būtų to paties katino pavaizduoti kaip nors kitaip?” Mergina gūžtelėjo ir pasakė, kad tai tiesiog būtų pernelyg nuvalkiota. Mūsų pokalbis baigėsi kvietimu į kiną. Ji sutiko. Po to paklausė, kaip vadinasi filmas. Aš atsakiau: “30 dienų tamsos”. Kaimyno dukra nusišypsojo ir pasakė pasitikinti mano skoniu. Prieš atsisveikinant padėkojau už pokalbį ir panelė, visa tirtėdama, nuskubėjo namo. Kai jos nebeliko pasijaučiau vienišas. Šis pokalbis lai tampa pavyzdžiu ir įrodymu, koks absurdas yra jaunimo pažiūros gyvenimas. Tačiau aš blogiausias iš jų visų. Neturėdamas kitos išeities būnu, bendrauju ir kviečiu. Geriu iš šulinio į kurį pats prispjaudžiau.
2007-11-10 20:49:08
Ekspertas : Ričardas Šileika
Tekstas geros prabos.

Juntamas panelės ir vaikino „bendravimo“ skonis. Girdimi tarpžodiniai tarpai. Man pasidingojo, lyg jiedu įkelti (iškelti) iš Kiros Muratovos filmų.

Įtikinamai „nupiešti“ veikėjai – rūkanti ji, kaži kokias sultis rankoje „glamžantis“ jis. Pakankamai „tyčia“ jis ir ji yra beveik anonimai. Tam tikra prasme sumanekeninti. Todėl nedetalizuota, ką ji vilkėjo, ar jos lūpos buvo dažytos, kokios spalvos jo akys, kokius batus avėjo. Netgi peršasi pasalūnė (paskalūnė) mintis, kad jie galėjo stoviniuoti nuogi. Užtat esamos situacijos paradoksalumą liudija žaliai perdažyta tvora, paminėtas prekybos centro „Rimi“ polietileninis maišelis, katino su kryžių akimis piešinys.

Laikas, regis, išsitęsęs iki amžinybės. Nors tai truko tik cigaretės rūkymo minutes.

Komentarai:


- PIKTAS KOMENTARAS !!! - (su prasymu perskaityti) Sveika, Silvija. Neskaiciau nei vieno komentaro, kurie yra po tavo blogo irasais. Is principo nenaudosiu lietuvisku raidziu, o prierasas, nuo kurio pradejau komentara tik tam, kad paskaitytum. Kazkurioje laidoje juk minejai Orintai, kad skaitai tik piktus komentarus, kuriuose issakyta kritika. Bet jei jau pradejai skaityti, buk maloni, pabaik :) Lapkricio 19. Eilinis laidu filmavimas... Svarstau ar pries ar po palikai si irasha. Iki vakar dienos neisivaizdavau kaip atrodo jusu studija. Ko gero todel, kad apie tai net nesusimastydavau. Ekrane matomas kambario fragmentas net nebuvo panashus i butaforine iliuzija, o jusu judesiai (Orintos, Tavo ir Tomo) atrode naturalus. Kaip pasaka. Nors laida ir yra labai priestaringa, ji kazkuom vis tiek zavi. Teko matyti keleta laidu, kuriose dar dalyvavo Jurgis ir veliau keleta vien tam, kad galeciau susipazinti su kiek pasikeitusiu turiniu. Hehe :) Ramojus juk atsakingas uz sia laida, todel stengiasi. Kuri laika speliojau ar tokia besisypsanti, zaisminga ir linksma esi tik laidoje. Siaip ar taip, buvai vienintelis personazas laidoje, kuris mane zavejo. Kad visa tai pasaka as isitikinau vos tik izenges pro duris. Studija padaro ispudi. Kaip ir keli visai Lietuvai zinomi zmones, kuriu deka mes visi ziurejome ir gyreme radio show. Matydamas visa ta geri, taip ir likau stoveti uz saves palikdamas nuolatos varstomas duris. Is tiesu ispudinga. Veliau buvo paskelbta pertrauka ir jus issiskirstet. Pro mane praejo Tomas, Orinta, taip pat ir Tu visiskai nekreipdami jokio demesio. Draugas uzsimine, kad taip gali buti musu paciu labui. Mat kai nepazisti zmogaus, lengviau susisneketi. Galbut ir jo tiesa, taciau prasidejus filmavimui viskas vyko labai greitai, demesi blaske netikras Jurgis, o Tau nepasakiau nei vieno zodzio apart kazkokios smulkmenos apie Alias. Bet ta vakara sypsojausi :) Kaip sake H. Radauskas "Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu". Dziaugiausi, kad ilipes i savo paties sufantazuota pasaka pasakiau Tau kazka, kad ir nereiksmingo. Ar esi kada girdejusi, kad vienas zodis tokioje studijoje kaip jusu atsveria tukstanti zodziu iprastoje aplinkoje? Arba, kad kiekviena sypsena atsikartoja ne tik per televizoriu, bet ir kiekvieno zmogaus, kuris pries savo valia arba geranoriskai tapo jos liudininku. Turbut visi Jus galvojot, kad ta vakara ateis kazkokie imbicilai, kuriuos lengva ranka pavyks nustumti i antra plana, suvartyti, o gal dar kaip nors isjuokti pries ta ribota MTV Oops! ziurovu auditorija. As ta zinojau. Kad pasiekti jusu lygi reikia ruostis, reikia dirbti. Pats Tomas, gerai matesi, pries Algi Ramanauska papusti negalejo ir liko sedeti ziuredamas i televizoriaus ekrana. Bet nepaisant to, as atejau. Zinoma, ne vienas. ---> Sergu neapykanta zmonems. Ir jauciuosi svetimas pasaulyje, kuriuo kiekviena diena vaikstau. Nematomas ten, kur bunu. Negirdimas ten, kur kalbu. Is dalies ir todel, kad nesistengiu toks buti. O visa tai is neapykantos zmonems... Atsisedes i ta minksta sofa as is karto susimasciau. Nesiklausiau, ka sako Tomas, tokie dalykai neaktualus. As norejau pasakyti labai daug, o pasakiau tik gabaliuka. Norejau padaryti tiek daug, o nespejau nieko. Visa laika ziurejau i zalia eituka, kuris stovejo ant kazkokio stalo zaidimo lentos. Visa ta laika, kol kalbejau, buvo labai liudna (taip ir nesupratau kodel tiek emociju sukyla kai viskas iamzinama?). Liudna buvo del to, kad pagaliau gavau atsikasti mazhyti kasneli tos dideles laimes, kuria kiekviena diena dalinasi uzdaro rato zmones ir kai galu gale atsikandau, pajutau kaip greitai jis tirpsta burnoje kol ilgainiui lieka tik skonis, uzkoduotas atmintyje. Rasydamas tai as nieko nebijau, nes pasaliniai nesupras, o Tu - vargu ar noresi mane suprasti. Siaip ar taip mintys cia padrikos, nesujungtos viena lygia tiese, surasytos bet kaip, taciau vien todel, kad norejau parasyti kuo daugiau. Tame jusu kambaryje as pasijutau lyg zuvis vandenyje nes tik su tokiais kaip tu, matant visiems tiems, kuriems as svetimas, pasijunti gyvas ir tikras. Jei realybeje as darau viska, kad buciau tik piestuku sukurtas konturas, kamera man grazina spalvas. Kada nors. Galbut kada nors as sugrisiu i ta studija, arba i kita. O gal turesiu nuosava studija. Salia manes sedes mano bendraamziai, jaunesni uz mane, taciau as visada prisiminsiu Tave, Toma, daugeli kitu. Tuos, nuo kuriu viskas prasidejo. Rato uzdaryti negalima ir todel vieni zmones keicia kitus, palikdami kazka po saves, kaip Salomeja Neris. Norejau tik, kad zinotum, jog is visu laidu vedeju, kurias tik teko matyti per savo beveik dvidesimties metu gyvenima tu man pasirodei spalvingiausia, graziausia, saviciausia, unikaliausia ir pati pati. Galbut todel, kad as jauciu neapykanta zmonems, o gal del to - kad as tiesmukas ir galiu sau leisti visa tai pasakyti nesvarbu kur ir kaip. Mhm. Ar idealizuoju? Maybe. Gal iki siol gyvenu savo iliuziju pasaulyje, bet Dievazhi... Vienas danu filosofas Siorenas Kierkegoras yra pasakes "Turiu atrasti savo tiesa, kuri butu mano tiesa...ideja, del kurios galeciau gyventi arba mirti". Taip sumeciau, kad savo jau radau, o jos dalimi tapai tu. Galbut nevalingai, atsitiktinai, taciau gyvai. Kad ta tiesa keisis, kad ivyks metamorfoze - gali buti. Juk gyveni, skaiciuoji metus ir ne nepajunti kaip tapai visiskai kitokiu zmogumi. Apibendrinant. Suprantu, kad as siame tekste viska labai hiperbolizavau, isdidinau, kreipiau demesi i smulkmenas, taciau as esu emocionalus ir tai gan iprasta. Negalejau atsispirti nepasidalines mintimis. Reikejo sumazhinti nostalgija, apmalsinti niekaip neblestancius ispudzius. Todel jei iki siol skaitai - didelis aciu tau. Uz tai, kad esi. Nuosirdziai tikiuosi, kad si laida isliks kaip galima ilgiau. Laida apie nieka ir apie viska. Apie viska... Aciu ir atsiprasau uz sugaista laika. Maloniu valandu su Karlsonu, o gal veliau ir su Mazuoju Princu... :) Sudiev.
E417 [ 11.20 - 20.34 ]

Groundhog Day
("Švilpiko diena") - nuostabus filmas, kurį rekomenduoju visiems pasižiūrėti.

"Panama labai graži"
Kaip Meškiukas ir Tigriukas ieškojo laimės pasaulyje

http://mintys.lt/panama/suraskime_lobi_vaikai.php

"Super-Toys Last All Summer Long"
Brian Aldiss

http://downlode.org/etext/supertoys.html

Ive learned that heroes are the people who do what has to be done,
When it needs to be done, regardless of the consequences.

"Po šia kauke, be mėsos, be subjauroto veido, slypi idėja. O idėjos neužmušamos."