← Atgal

Maja UŽRAŠAI

Sukurta: 2009-11-27 02:00:15

Mes tik esam dulkės dulkėtos...

Sukurta: 2009-11-22 16:29:22

Būdami laimingi, mes stovime vietoje. Tik statydami kojas tarp negandų gyvename.

Sukurta: 2009-11-12 23:45:12

Atsibusk...
Jau laikas...
Apsidairyk aplink...

šalia tavęs trapumo tvaikas,
šalia tavęs numirusi širdis.

Sukurta: 2009-10-19 19:26:58

"Sužinot viską apie kitą žmogų- beprotiškas, pamišėliškas noras. Juk žmogus- visada visiems ir visur kitoks. Žmogus, kaip upė- teka, srūva, kinta... ar galima vienąsyk įbridus į upę pasakyti, kokie yra jos vandenys pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą, švintant, saulei leidžiantis; mėnesienoje; kokie jie plukdydami ižą, purvus po smarkių liūčių ar kieno nors negyvą kūną? . " (Jurga Ivanauskaitė)

Sukurta: 2009-10-11 17:24:34

Pilnybė - neatrastas rojus.

Sukurta: 2009-08-03 14:41:40

Didybė nesilanksto stabarams.

Sukurta: 2009-07-31 19:33:16

Nesėkmės lyg naujos patirtys. Jos reikalingos žmogui, kaip deguonis. Neturint patirties, esi riešutas plona luobele, kuri menkai apsaugo nuo išorinių veiksnių. Užklupus nesėkmėms riešuto kevalas stiprėja. Galiausiai užsiaugini storą sieną nuo neteisingų sprendimų nepriėmimo. Taigi, nesėkmės, kaip bebūtų liūdna žmogui reikalingos, kaip gyvybinės funkcijos.

Sukurta: 2009-07-28 00:02:30

Paukščiui nustojus plasnoti, jis pradeda kristi.

Sukurta: 2009-07-20 12:32:42

Sentimentai - kaip smilkstančios ražienos, kuo didesnis vėjas, tuo didesnė liepsna.

Sukurta: 2009-07-07 00:24:44

Vakar pastebėjau, kad kūno giminystė su šešėliais triguba. Žmogus niekada, nelieka vienas jis esti trejuose asmenyse, tik kokiuose tiksliai, man dar per sudėtingas klausimas.