← Atgal

sniega UŽRAŠAI

Sukurta: 2008-08-28 13:45:13

Visą dieną beriu į mandalą poklabių nuotrupas, šypsenas, akis, liūdesius, praeivius, saulę, jausmus...ji vis dar pilka. Vieną dieną pradėsiu piešti spalvomis. Žinau, ta diena ateis. Jau susigalvojau savo kelią. Belieka drąsos jį įgyvendinti. Atsistoti ant rankų ir nueiti. Bet juk viskas išmokstama.

Sukurta: 2008-01-29 16:53:59

Pelėda | Cituoti 2008-01-29 15:23:16
Nežinau, ar už lango prisnigę, ar sninga
Bet žinau-
Po eilėraščius vaikšto Sniega-
Vaikšto žingsniais Sparnų, Angelų,
O dažniausia -SAVIM
Ir svajonėm pabūti - KAŽKUO.
Ir iš Jos, iš Jaunystės akių -
Suprantu-
Krenta sniegas ant mano vilčių.
Taigi - SNINGA...

Sukurta: 2007-10-11 22:52:23

smagiausia tapti savimi:)

Sukurta: 2007-03-08 16:43:55

šiltmėtis oras limpa oi kaip gera mažas ledo grumstas didelis luitas ant neries krantinės kas ten įšalę ryt jau matysiu tas rankas ir vėl užsimerkiu negalvok apie nieką galvok apie florenciją šlapią grindinį rudai pilkus pastatus tiltą jos kvapą vienatvę ten dideliam bokšte kur nežinau kiek kartų senesnis už mane vienišą pienę sniego lope taip ir pareinu namo

Sukurta: 2007-02-27 13:16:38

Vėl jaučiuosi pavargusi. Sėdžiu prie įstatymo. Naujoji mano kūryba. Gal parašyt jį eiliuotai? Iš tikrųjų esu tikrai pavargusi. Popierių kalnas, nuskęsti galima. Bendrauti ir kurti įdomu. Bet vis dėl to labai sudėtinga. Galvoju galvoju ir galvoju. Skaitau kitų šalių įstatymus. Kas iš to. Įsivaizduoju, bet kaip parašyt - nežinau. Tai vat...

Sukurta: 2007-02-26 13:00:59

Džiaugiuosi, kad turiu šeimą. Tai mano vidinė ramybė, mano sielos uostas. Susitikusi su jais pradedu lengviau kvėpuoti, smegenys pasidaro vatinės ir nerūpestingos. Einu lengvai, mintys skaidrios, viduje harmoningai ūžia ląstelės. Mano šeima - tikra itališka. Dideliausia bambagyslė.

Sukurta: 2007-02-22 13:28:11

Man viskas nusibodo, nusibodo, juodai nusibodo. Nebenoriu nebenoriu pavargau, noriu bėgti pabėgti, sėdžiu sukandusi dantis, kenčiu, pririšusi save. Negaliu pakęst rutinos, kasdienybės, kartojimosi pančiu. Tiesiog negaliu pakęst. Kartais norisi sviest kompiuterį į sieną ir iškeliaut kur akys veda. Gyvenimas dabar toks beprasmiškas vienodas kasdieniškas, kad jame neberandu savęs.

Sukurta: 2007-01-29 08:58:59

Prasidėjo VANDENIO era. Gal susibūrę ką nors gero ir gražaus nuveiksime Vandeniai, prašom atsiliepti. Čia sąrašėlį pradedu:

1. songo – 01 21
2. Puella – 01 21
3. Kaimynas – 01 22
4. sniega – 01 29
5. Pelėda – 01 29
6. Ramunė – 02 08
7. Vėjas – 02 14
8. Irna – 02 15
9. Kišeninė pelė – 02 16
10. Tina Rein – 02 17
11. Žemaitukė – 02 18

Sukurta: 2006-11-10 09:00:55

Ilgiuosi tavęs, seneli...

sms
seneliui jau geriau

sms
senelis siunčia tau linkejimus

sms
senelis mirė:(

verkiu. skausmas, ilgesys, vienišumas, neviltis.
išėjai ten, kur nežinojai kas yra. dabar jau žinai. nuolat apie tai kalbėjom. o kas ten. ar yra. ar nėra. tu jau žinai. dabar vis galvoju, kaip šitaip. aš kaip ir tu netikiu kad kas yra. užtat tu man išėjai ir išėjai. taip staigiai.
skaitau senas žinutes.

senelis siunčia linkėjimus.

o jo jau nebėra...

Sukurta: 2006-08-28 11:22:58

Išdrįsau nuvažiuoti į Pagulbį. Bet ten kaip visada - tylėjau tylėjau tylėjau. Norėjau daug ko paklausti, pabendrauti, pasišnekėti, susidraugauti - bet nepavyko. Kaip visada. Visur lieku nuošaly, nematoma figūra, blanki asmenybė, tyli ir nusiminusi. Kaip aš galiu tokią save mylėti? Aš tiesiog nekenčiu savęs už tai.