Santrauka
Visiems, kas kartu su manimi jį jautė, jaučia dabar, arba kada nors tikrai pajus.
1993 07 07 – tada dirbau neurochirurginėje reanimacijoje.
Santrauka
iš pradžių kalbėjosi dvi mažytės raidės „h" ir „c", kalbėjosi, kol užaugo H ir C, po to gimė minti, po to – mažytis eiliukas, kuris nenorėjo pasibaigti C lūpose:
Ir pasirėmęs į verkiantį beržą
Bandžiau nubraukti medines ašaras
Lyg norėjau visą ilgesį išlaistyt
Kad liktų tik prasmė ir meilė...
P. S.:
..... nėra tokio upeliuko,
kuris nenorėtų išsilieti kaip upė.
Santrauka
Daina? tikiu, kad gali tie žodžiai daina pavirsti, net romansu apie meilę,tik būtina sąlyga- tikras garsas.
Ir smuikas ją galėtų išverkti...
Santrauka
gal dėl to, kad ką tik degė Velinių žvakės,
o gal dėl to, kad norėjau pakomentuoti Guapo eiles JAI atminti...
tik žoždžių paprastų pritrūko... ir aš Ją prisiminiau
... ir paskaitykit iš kiekvienos eilutės pirmų raidžių žemyn nuslenkančią eilutę... į amžinybę.
