Beje, dar žemiau nulenkčiau galvą dangui, jeigu būtų pas mane atblokuoti vartotojai, aš jų nei vieno niekada neblokavau. Jau sekai varnelės šaiposi iš manęs. Jeigu kuris nors iš jų norėtų mane iškeikti ir negalėtų. Gal kartais Perkūnas padarė repeticiją prieš Didyjį Trenksmą? Nuimu varneles, išjungiu... Pasijungiu... vėl varnelės stovi, kaip cvekai. Gal taip turi būti? Tada tyliu...
Geros savaitės visiems!

Lenkiu galvą dangui, kad balsas pasiekė jį ir tariu ačiū prikėlusiems iš mirusių konkurso rezultatus. Kaip akmuo nukrito nuo pečių sąžinės priekaištas, kad dalelė kaltės dėl užlūžusio puslapio ir man tenka, nors mano nebuvo nei paskutinis komentaras - lemiamas ir netgi nei priešpaskutinis.
Visiems kūrybinio džiaugsmo!

Pasibaigus sakraliniam konkursui. Amen ir aleliūja!
Išrinkite didžiausią skandalistę!

Ramybės, tiktai ramybės linkiu prieš Visų Šventųjų ir Vėlinių šventes ir sveikinu prizininkes!

Kitam kartui numatykite, kad konkurse varžosi kūriniai, ne - slapyvardžiai. Nes ir to nesupranta.

Susiradau: "Baltas angelas" ir sutinku su Spika, kad labai neteisingai pasielgta, kad nėra ne tik nugalėtojų tarpe, bet ir dešimtuke. Gaila, kad nematyti kas autorius.

Kad komisija kompetentinga, tai nelabai sutinku, o Aukštaitei tikrai didelis AČIŪ už įtemptą organizacinį darbą. Jei sveikata brangesnė, jei bijome kritikos, bijome mokytis iš savo klaidų, tai išvis nieko neorganizuokime, sėdėkime savo kampuose ir griaužkime su pelytėmis sudžiuvusio sūrio gabalėlius. Bus tylu, ramu, visi šventi ir dori.Taip sakralu...

Kiek sutrikusi po savo atviravimo. Vaje, kaip išjudinau aistras! Kad kunigas dalyvavo, tai labai gerai. Svarbu, kad jis suprastų ne tik šventus dalykus, bet ir poezijos pagrindus. Sveikinu laimėtojus ir prizininkus, bet man ne tai svarbiausia kas ką laimėjo, aš tikrai norėjau rasti kūryboje daugiau sakralumo, vidinio jausmo, tuos paslėptus žmogaus širdies klodus, tai, kas virpina sielą, tai kas tikrai sakralu. Dingsta visas sakralumas kai prasideda kova už būvį, į paviršių išplaukia paslėptas vidinis pasaulis ir išryškėja visos žmogaus ydos. Visgi lieku prie savo: reikia skelbti komisijos sudėtį ir kviesti į komisiją ne rajono seniūnus, eilinius mokytojus, o bent kiek nusimanančius poezijoje ir dar skelbti kaip kiekvienas iš jų balsavo. Nesutinku su tuo , kad " Baltas angelas" nebuvo įtrauktas į dešimtuką, tai tikrai tyriausias savo sakralumu kūrinys. Nežinau, kas jį parašė, bet jis stipriai palietė ne mane vieną. 
Sėkmės visiems kūryboje ir lauksime naujų konkursų. Tai tikrai tobulėjimo pamokos.

Manau, kad konkursas ir baigiamasis renginys turėt būti aukštesnio lygio. Vis tiktai renginys vyko Bažnyčioje. Dalyviai atvažiavo aukodami savo laiką ir norėjo dvasingesnės šventės,  otas neįvyko. Labai gaila tų žmonių, kurie nuoširdžiai padėdami, nesulaukė tikėto rezultato. Esu dėkinga kun. Algirdui Daukniui ir nuoširdiems pagalbininkams.

Mano angele yra puikus eilėraštis. Šito vieno eilėraščio užtenka trims prizinėms vietos. Ir gana.
Paprastume slypi grožis!

Manau, kad čia ne rinkimai į Seimą, tai be reikalo neverta draskytis. Sekančiais metais paprasčiausiai nedalyvauti konkurse, jeigu iš anksto nebus žinoma komisijos sudėtis.

Kadangi mano slapyvardis jau virto keiksmažodžiu, tai visai nesvarbu ar vienu daugiau ar mažiau. 
Manau, kad konkursai ne tik reikalingi, bet ir būtini. Visų pirma yra paskata pasitempti autoriams. 
Dėl viso kito pritariu Spikai, Langui Indausui.
 

Visų pirma manau, kad a.a. - suteik, Viešpatie, jai dangaus karalystę - Marijai Katiliūtei tikriausiai aureolės nenukėlė. Antra, lacrima išvertus iš lotynų kalbos reiškia ašarojimas, o iš rumunų - ašara. Nežinia kuri - ašara, o kuri - ašarojimas.
Apačioje (pirmas komentaras) kažkas labai apsidžiaugė, kad nebuvo. Gal vis tik reikėjo būti ir ten reikšti pretenzijas. Po muštinių kumščiais nebemosikuojama.
Kas dėl eiliuko "Mane angele" tikrai labai geras ir visiems suprantamas be lotyniškų išsireiškimų. Kai reikia pačiam skaitytojui išsiversti autoriaus panaudotas svetimybes, tai nors nusišauk. Man tų problemų nėra, bet kai kuriems, manau, kad yra. Reikia žiūrėti ne tik savęs.

Geras eiliukas "Mano angele". Kiti du prizininkai silpnesni smarkiai poetine prasme, nors vadinamo sakralumo ten - į valias. Sveikinimai Lacrimai, vieta pelnyta.

Ačiū komisija už įvertinimą ir suteiki, Viešpatie , ramybę tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Su Helowynu visus, ypač vampyrus!
 

Konkursų kaip tik reikia daugiau (ne tik haiku), bet Komisija turi būti vieša ir joje kompetetingi ir garbingi žmonės, o tai dabar kyla visai ne sakralios mintys...Aleliuja ir ramybės Jums.

Dėl konkurso komisijos vertinimo: tikrai nustebau, kad į dešimtuką nepateko eilėraštis "Baltas angelas"(autoriaus nežinau) ir mano "Kai tavęs nebėra", nes šis mano eilius Rusijos sakralinės poezijos konkurse 2016m.pavasarį (5963 dalyviai), užėmė 2-ą vietą.O juk puikiai žinote, kad rusų poezija yra tikrai aukštesniame lygyje nei Lietuvos, iš ten kilo klasika. Labai krenta į akis nedovanotinos klaidos, (pav.: pakliuvusiame į 10-tuką eilėraštyje, rašyto klasikiniu stiliumi "Gelbėtojau sielos, Kristau"). Juk rimuojamos tos pačios kalbos dalys. Jei rašote klasikiniu stiliumi, tai esu įsitikinusi, puikiai  visi žinote elementarius klasikinės poezijos reikalavimus – išlaikyti ir ritmą , ir rimą arba bent rimą ir vienodą skiemenų skaičių. To nerandu dar viename atrinktame eilėraštyje Į sakralinės poezijos sąvoką įeina ne tik maldos, padėkos Dievui, lotynų kalba parašytos mintys (reikėtų bent duoti vertimą, nes ne visi supranta lotyniškai ir nėra baigę tikybos mokslų), bet ir išgyvenimai. Ir tas pojūčių trapumas, tas plonas, vos matomas ryšys tarp žmogaus ir Kūrėjo, ir turėtų būti pats svarbiausias, vertinant kūrinį. Aš nepretenduoju į aukščiausius vertinimus, bet labai jau krenta į akis neprofesionalumas. Pas mane kitos nuostatos. Man asmeniškai labai įdomu, kas gi įėjo į vertinimo komisiją? Ar čia vertinta kaip labai populiarūs "Viešieji pirkimai"?

Sveikinu visus – ir laimėjusius, ir dalyvavusius.

Nuoširdžiai sveikinu ne tik laimėtojus, bet ir visus dalyvius.