Sveiki! Visą mėnesį DURIS varstė 30 autorių (9 vyrai, 21 moteris). Konkursui pateikti 82 kūriniai.
9 autoriai atsiuntė 22 nuotraukas (skliausteliuose nurodytas nuotraukų skaičius):
kaip lietus (5)
Renata Kuršytė (5)
Basospėdos (3)
Medinis jogas (2)
Kapsė (3)
GerdaR (1)
siūlė (1)
Andrius (1)
Virgute (1)
Po 5 kūrinius konkursui pateikė 10 autorių (skliausteliuose nurodytas balų skaičius, gautas susumavus visų kūrinių + nuotraukų balus):  
kaip lietus (157)
Renata Kuršytė (134)
Basospėdos (119)
Medinis jogas (117)
Ražas (115)
spika (101)
Kapsė (92)
Eiliuotoja (76)
atkaklioji (70)
žalias (53)
Po 4 kūrinius pateikė 2 autoriai:
eglute7 (80)
bitėžolė (68)
Po 2 kūrinius pateikė 6 autoriai:
Langas Indausas (48)
Laũmele (37)
Miksas (36)
Virgute (34)
Leditamsa (28)
boliukas (27)
Po 1 kūrinį pateikė 12 autorių:
siūlė (31)
Andrius (26)
ateivė (25)
Girinukas Mi (19)
klajūnė (18)
šaltuona (18)
herbera (17)
Little_flame (16)
GerdaR (15)
Rudenė (15)
Brolis (14)
Jonas Paunksmė (10)
Komisijos sprendimu skelbiami eilėraščių konkurso DURYS laimėtojai:
kaip lietus (157)
Renata Kuršytė (134)
Basospėdos (119)
 Sveikiname! Jums bus išsiųsti prizai.
Dėkoju visiems konkurso dalyviams, vertinimo komisijos nariams Deimantei, Nijolenai ir Pakeleiviui bei ŽŽ skaitytojams.
Vertinimo komisijos narė Deimantė D.
Žaliažolė.lt dar vieną žiemos mėnesį sumanė, kaip kuo greičiau kūrybiškai atverti duris į pavasarį. Gražus sutapimas – konkurso „Durys“ varteliai užsiveria jau tikrai juntant naują gyvybę. Autoriai taip aktyviai ir su užsidegimu rašė eilėraščius, vartė nuotraukų albumus, vaikščiojo nuo slenksčio prie slenksčio, ieškodami raiškesnio sąskambio.
Konkursas sulaukė, pažvelgus į svetainės archyvą, tikrai didžiulio susidomėjimo. Konkurso vertintojams tai – tikra skaitymo puota. Kai autoriai taip aktyviai dalyvauja, aiškėja, kad bus ieškoma ir įdomesnio kampo, ir išskirtinesnio kalbėjimo. Tokie lūkesčiai buvo įsibėgėjus konkursui, vis kartkartėm perskaitant po pluoštą eilėraščių. Tačiau, tiesą sakant, pažvelgusi į savo parašytus vertinimus bei trumpas pastabas atrodo, kad viltys truputį atsidaužė į staktą, ir tenka su mažyčiu apmaudu pasakyti, kad nė vieno autoriaus kūrinys mano asmeninėje vertinimo lentelėje nesurinko maksimalaus įvertinimo. Nuolat pasilikdavau tašką rezerve, vis tikėdamasi, kad konkurse atsiras tikras šedevras, kuris pirmiausia puikiai atitiktų konkurso kriterijus ir dar šiek tiek patenkintų ir asmeninius lūkesčius. Tačiau durys – archajiška, nekintanti namų dalis. Tad atrodo, kad ir dauguma autorių, kiek teko pastebėti, liko ištikimi patys sau. Kalbu būtent apie lyriką, taip prigimtą jautraus būdo žmogui. Išties, prigimtis negali būti vertinama, ji tiesiog tokia yra. Prigimtis nekvestionuojama, ir galbūt net nemąstoma kaip tokia, bet peršasi mintis, kad kai kurie ŽŽ autoriai piktnaudžiauja savastimi ir nekuria eilėraščio, o demonstruoja tai, ką jaučia, kuo jaučiasi esą. Čia ir atsiranda plyšelis – kūrybiškumas kai kada lieka šalimais, kartais pro pirštus pražiūrėti ir konkurso vertinimo kriterijai. Filosofiškumas, įžvalga – tai jau truputį daugiau, giliau nei grynasis „aš“.
Bendrai apimant visą konkurso kraitį, būtent ir stokojama to lyrikos bei sentimentalumo skraistės nusimetimo. Tik šiam sykiui. Juk konkursas – kaži kas tokio, dėl ko sykį galima ir peržengti patį save, pabandyti kitaip. Atrodo, kad pakilti virš savęs (bet neišduoti) sėkmingiausiai pavyko autoriams kaip lietus ir siūlė. Šie kūrėjai savo tekstais prasiveržė vertinamuoju momentu, mano akimis, ryškiausiai. Nežinau, kaip susidėlios galutinė vertinimo lentelė bei laureatų vardai, bet šių autorių konkursui pateikti darbai išsiskyrė bendrame kontekste. Ypatingą dėmesį ir padėką norisi išreikšti autoriui kaip lietus, kuris išties vis nustebindamas kaitaliojo savo veidus, buvo nenuspėjamas ir įdomus. Jo eilėraštis „Grandinė“ itin išsiskiria tarp konkursinių darbų, o kitame eilėraštyje „Žuvų šešėliai“ įdomiai kuriami kontrastai. Įdomus ir kūrėjo darbas „Žingsniai atgal“. Autorė siūlė, pateikusi vos vieną kūrinį konkursui, atrodo, subrandino jį iš esmės. Nors galbūt tekste, mano akimis, yra šiek tiek balasto, bet jis įžvalgus, o kalbėjimas išsiskiria iš kitų autorių balsų.
Autorė Renata Kuršytė, aktyviai dalyvavusi konkurse, pateikė itin vykusį eilėraštį „Kitas krantas“, kuriame metaforų šydas toks ažūrinis ir kartu nepertraukiamas, darnus.
Be abejo, verti paminėjimo ir kitų autorių konkursiniai tekstai, bet kadangi didžioji dalis jų pakomentuota, atskirai nesiimsiu šio darbo. Apibendrinimui tik norisi pasakyti ir kartu palinkėti kūrėjams nebijoti kalbėti kitaip, išbandyti šį tą naujo. Liūdniausia, kai skaitomą tekstą gali nuspėti – tiek jo minties eigą, tiek rimus. Didesnė dalis konkurse dalyvavusių autorių veikiau remiasi emocine patirtimi, kas iš esmės yra puiku, bet originalesnis eilėraštis turėtų siekti šio to daugiau, nei vien gražaus jausmo apibūdinimo labai girdėtomis frazėmis ar graudulingo aimanavimo.
Esu dėkinga visiems autoriams, kurie taip maloniai, įdomiai pripildė svetainę savo įžvalgomis, patyrimais. Dar kartą džiaugiuosi stipria ŽŽ moderatorių komanda, kurie gražiai reprezentuoja svetainę, pateikia vis naujų intriguojančių žaidimų, konkursų. Autoriams linkiu nusižiūrėti šį gyvybingumą, perimti jį kūrybiškai ir dalytis vis naujais matymais. Sėkmės autoriams, moderatoriams. Tebūnie kūryba.
Vertinimo komisijos narė Nijolena
Peržvelgiau konkursui atsiųstus paskutiniuosius darbus. Dauguma jų tikrai neatsiliepia į konkurso temą, tad peršasi išvada, jog konkursui skirtas laikas buvo kiek per ilgas – kas stengėsi rimtai konkuruoti, tekstus siuntė per pirmas dvi-tris savaites. Iš visų, pateikusių po vieną ar du tekstus išsiskyrė kūrybingiausi, kurie siekė maksimaliai išnaudoti galimybes tiek tekstų gausumu, tiek jų iliustravimu nuotraukomis. Žinau Kapsės sugebėjimus, tačiau net ir labai nuoširdūs jos eilėraščiai nebuvo į temos dešimtuką, todėl pralenkė tie, kas labiau atskleidė temą. Maloniai nustebino Medinis jogas, nes ieškota originalių sprendimų. Labai greta vienas kito ėjo Renatos Kuršytės ir kaip lietaus poezijos proveržiai, tačiau gal per sprindį šį kartą aukščiau šoktelėjo kaip lietus. Įspūdį paliko Basospėdos, spika, tačiau jų darbai lyderių nepralenkė, nes ne prie kiekvieno teksto atsirado papildomas balas už nuotrauką. Žalias, boliukas, Ražas ir nemažai po vieną ar du eilėraščius pateikusių kitų autorių rašė nelabai paisydami temos. Toks įspūdis iš mano subjektyvios pozicijos, tačiau sveikinu kiekvieną, kas drąsiai ėmė už rankenos ir duris pravėrė. Kadangi komisijos narių yra daugiau, negaliu žinoti, kas bus pripažinti geriausiais, bet sveikinu visus iš anksto, nes kiekvienas savaip įdomus, išradingas, jei duris pamatė net ten, kur sunku įsivaizduoti tokias esant. Konkursas buvo įdomus, tikiuosi, kad ir jo dalyviai pajuto kūrybinį šišą, nugalėtojai pasidžiaugs, o likusieji labiau pasistengs kituose konkursuose ir labai nenusimins.
Vertinimo komisijos narys Pakeleivis
Bene didžiausias varžtas kūrėjui – ribotas laikas ir tema. Tačiau apsisprendimas dalyvauti konkurse, pastangos bandyti atsiskleisti paisant reikalavimų padeda plėtotis kūrybingumui.
Kad išvengčiau neteisingų ir žiaurių vertinimų, pergalvojau teorinius dalykus. Kas tai yra eilėraštis,  kokios jo formos, kas pasakytina apie pobūdį, poetinį turinį ir t. t. Su eilėraščio istorija kuriantieji turbūt yra susipažinę, tad aptarinėti ją dabar nėra aktualu. Istoriškai žanrai ir daug kas kita niveliavosi, todėl konkursui pateikti kūriniai pagal bet kurią klasifikaciją praktiškai visi gali būti pavadinti eilėraščiais.
Darbai skirtingi, kas natūralu. Pareikšti savo nuomonę galėjo visi norintys. Aiškėjo, kad širdys linksta į lyrinio pobūdžio kūrinius.
Aš turbūt priklausau daugiau interpretuojančių vertintojų stovyklai, todėl kaip neginčijamą vertybę aprioriškai priimu kiekvieną kūrinį. Su malonumu leidžiuosi į tyrinėjimus, bet buvo apibrėžti darbų vertinimo kriterijai ir tai užduotį konkretizavo.
Kūrinyje neturėjo būti žodžio „durys“. Autoriai šį reikalavimą suprato. Pasirodo, galima išsiversti ir be slenksčių, vyrių, staktų, skląsčių. Beveik nebuvo tiesioginio empirinio aprašinėjimo. Tiesa, emocinio savęs atspindėjimo pakankamai. Kūrinyje tai turbūt neišvengiama, bet šįkart reikėjo ne vien to.
Juk daugiau už nepriekaištingai sudėtus atodūsius ar skausmingus manifestus pasako pirmapradės žuvys, pašėlusi gegutė, vienatvės kauksmas ar plaukiantys ledokšniai. Kad gimtų vaizdai, vertųsi prasmės, įmantrybės nebūtinos. Menas yra gebėjimas iš kasdienybės ištraukti žodį, įleisti į kone aforistinę frazę, kurti užuominas, sąveikas, rasti geriausią turinio pateikimo struktūrą.
Ir filosofija nesugalvojama, ji gali būti tik tarp eilučių, ji kūrinio visumoje.
Filosofinė įžvalga buvo, mano supratimu, ir palengvinanti, ir klaidinanti nuoroda. Keliavimas laiku, nemiga, anapusybė, savęs ieškojimai – visa tai durys, be abejo. Ir Maironio gražuolis „Užmigo žemė“ gali būti durys. Jas galima įžvelgti praktiškai kiekviename kūrinyje, specialiai pasistengus viskas gali būti vien tik durys, bet kažkodėl atrodo, kad tuo papiktnaudžiauta. Ne kartą (man) durys ėmė nykti autoriams pradėjus rašyti savo pamėgtomis temomis, kaip ne konkursui, kaip visada. Reikėjo daugiau kalbėti ženklais.
Duris rasti galima praktiškai ir kiekvienoje nuotraukoje. Plokščias, transcendentines, vėjo klebenamas ir nesamas... Vangus fotodarbų komentavimas neparodė, kas adresatui atrodo vertingiausia, įdomiausia, nieko teigti nesiimu ir aš. Visgi darbuose tiesmukumo, nusibodusių motyvų neišvengta. Kitaip žiūrint, fotografijos kaip meno suvokimas irgi individualus.
Na, ir baigiant dar vienas akcentas.
Raštingumas, teksto rinkimas kompiuteriu... Ne vienas darbas rodo, kad tai vienodai rodo. Nerūstaučiau, nes kūrėjų raštai su hieroglifais aplanko ir leidyklų redakcijas, o internetas gi išvis laisvė. Be to, skyryba dar gali būti pasirenkamoji ir tuo būdu diskusijų objektas, o rašyba gali būti autorinė nesuprantamoji. Bet jei pasitikrinti tekstą nėra kasdieninė būtinybė, ar neverta pasistengti bent konkurso proga... Jei kam tai ir pratybos, žaidimas, tai pagal taisykles, kurių save gerbiantis žaidėjas turėtų paisyti.
Įdomu buvo pastovėti duryse ir pasižiūrėti, kokie pasauliai atsiveria. Iki susitikimų kitur.