Išliepsnoję jausmai iš kiekvieno padaro sukumpusią dagtį,
Kai sunku atsimint, kaip esybėje plūsta sula,
Kai miražai sapnų tinka melstis, apkurst ir apakti,
Kai jėgų ne paskrist, bet klibėti ar šliaužti nėra.
Kyla saulė. Jauti? Nebeaišku, koks laikas, nebrėkšta
Sopulingoj nakty it kankynėj žiaurioj - per ilgai.
Ar gali ką pakeist? Išsijoti gal viską nuo nieko?
Gal patrupint žodžius, prie šaknų kad sugrįžtų daigai?
Nepasmerk - nežinau. Kokios klaidžios šio lapkričio miglos.
Po šerkšnota žole išsislapstė takai ir keliai.
Liest viens kitą drovu, bet iš ko atpažinsi, kas tikra,
Kai sezonai tavi - nebetekę liepsnos - pasikeis?..