Pro viens kitą praskrisim
Varinėje lapkričio prieblandoj,
Šypsenos kibirkštim neapšvietę ir kraujo sulos nesujudinę -
Lyg ieškotum prieš miegą sezoninį
Kiauto, užuovėjos, priedangos,
Ne ulbėtum aistras, ne kuždėtum maldas,
Bet keiksnotumei rudenį.
O ir aš pro tave paskubom lyg pro nieką pradūlinsiu,
Nešdama nederlingos dykros pasmerkimą -
Lyg ne kilčiau į dangų,
Bet krisčiau į temstantį rudenį,
Lyg netekusi amo,
Lyg būčiau nuo kauksmo užkimusi.
Plast paplast...
Dukslų rūbą lyg sparną patikrina vėjas,
Bet neranda vilties savo noru jog jį nusisiausim.
Lyg dabar nesvarbu, kur toj prieblandoj mes pasidėsime -
Atsivėrusios dausos,
Nektarinės jau sausos.