Santrauka:
Rašytas seniai, bet tinka ir šiai dienai.
Žmogus gimsta, žemė maitina,
saulė suteikia gyvybei jėgų,
protas sielą brandina,
likimas išraižytas daugybe vagų.
Varome jas, sodiname daigą,
lūkesčių metas ilgas, neramus,
lemtis nugalėti kaitrą, speigą,
audrų suniokotus sieloje jausmus.
Gyvenimas – džiaugsmas, skausmas,
kova – vidinis pasaulis silpnas, stiprus,
kartais parklupdo menkutė audra –
laimei ir meilei atkaklus žmogus.
Gyvenimas praeina, viskas dingsta,
pasilieka trumpa atmintis,
nuo audrų ir brandus medis palinksta,
nes žemėje gyvybei – lemtis.
2006-2022 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-11-03 12:57:02
Eilėse atsispindi liūdesys ir ilgesio sūpuojamas gyvenimas...
Reikia susitaikyti su savo likimu, nes neverta kovoti su Dievu.