Pas Dievą daug dienų...
Senatvė siūlo kalbint seną pušį -
Braukyt švarplėtą žievę
Lyg ten būtų paslaptingas raštas,
Spėliot, kas laimi blogio - gėrio karą, o ne vieną mūšį,
Klausyt, ar pasakas kamienas vėjy braška.
Ir nesvarbu, ką pagalvos ar pasakys praeivis,
Kai užmatys,
Kaip aš pagarbiai medį glostau.
Pas Dievą daug dienų
Ir tai suteikia laisvę
Pargrįžt namo su kiek sakuotais skruostais,
Užkritusiais spygliais ant išnešioto mano rūbo
Ir žingsniais šokančiais,
Pagydžius metų kuprą.
Lai apkalbės, te pagalvos,
Jog jau esu sena, pablūdus,
Bet prie pušies diena trumpa -
Jinai vos mirksnį truko.