Paaiškėja galop, jog ruduo toks sezonas, kai plyšta membranos.
Kisielieji? Gal būt. Susilieji su būtu laiku.
Atminties dubeny salsvas lašas tiek tavo, tiek mano.
Pripažink, jog meldies už pilnatvę ne savo - vaikų.
Jau ne duona esi - užsprangdinantis graudulio kąsnis,
Pakelėj, pariby senas daiktas, kurio ne ilgu.
Vis sunkiau krešuliams gyvą sulą savy susirasti,
Vis mažiau gyvasties nustebimo po kuokštu žilu.
Ir visai nesvarbu, ant kurios atsidursi lentynos,
Ar daugiau, ar mažiau pasiliesi pavydo rūgštim,
Jog tavi turiniai turi laiko tapt actas, ne vynas.
Toks sezonas ruduo - plūsk neplūdęs. Jau niekas neims.