Ateis laikas – būsiu angelas sargas, o
Kol kas duodu ranką, jei nori.
Jei nenori – pasiimu pats. Ir šaukiu
Kaip beprotis prieš vėją.

Sau dainuoju lopšinę prieš miegą, tu –
Užmigus seniai, negirdi jos.
Ateis laikas – dainuosi ir tu man,
Užsimerkus žiūrėsi į tolį.

Atsimerkus sutiksi gal žvilgsnį, gal
Vaidensis kažkas apdainuoto.
Gal sapnuosi, kad paimu ranką, ar
Nugirsi šnabždėjimą vėjo.