Atrakinu, Mari, laiškų dėželę –
ten zylės peri zyliukus
ir noriu aš su jais išskristi
prie atplėštų laiškų,
prie neskaityto vakarais rožančio,
– seniotės nužvelgia mane kely dulkėtą,
minu rinkelį nuodėmių savų,
ir styvas pareinu namo –
man moja klevas ir sparneliais sninga,
žinau, esu atgrubtanagis Blinda,
rūpėjo juk kadais lanksva –
ties gegužinėmis palinkus,
rūpėjo griežianti armonika griežle laukų
ir šieno kupetos ramybė,
– ach, kaip pažvanginti vėl vėją...