Neatklaikęs gyvenimo svorio,
Krenti lyg prinokęs kaštonas.
Skyla kevalas, nuogos mintys
Išsibarsto po kojom.
Rudens saulė bado akis,
Paukščiai sulesa balsą.
Kas buvai - gal supranti,
Bet žinai, kad atgal nepareisi.
Apsimesti kuo nors kitu
Išdidumas neleidžia.
Ir krenti, lyg kaštonas krenti,
Atsimuši skaudžiai
Į būties ir buities
Grindinį kietą...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - 
Skyla kevalas, jį palieki
Ir vėl ieškai sau tinkamos vietos!