O piene, likai tokia visai plikutė,
Kaip muilo burbulas ar balionėlis,
Kur pametei geltoną drabužėlį,
Dabar tokia lengva, lyg debesėlis.
 
Sušlapsi lietuje, ar atsilaikysi vėjyje,
Saulutė išdžiovins galvelę baltapūkę,
Pabirs tavo vaikeliai kaip maži žirneliai,
Kaip maži  viščiukai, iš po sparno ištrūkę.
 
Bet tu laiminga, taip gražiai žydėjus,
Pavasariu, saldžiu medum kvepėjus,
Kiek daug aplankė tave darbščių bitelių,
Kiek vabalėlių, margaspalvių drugelių.
 
Vėl augsi pavasariui ir mūsų džiaugsmui,
Kitam švelniam ir moloniam susitikimui,
Suras tavo vaikeliai naują žemėj vietelę,
Ir  glausis kaip geltoni viščiukai prie kelio.