Nesuspėju skaičiuoti, kas krinta, kas blunka, kas trupa -
Tarsi laikas pradėjo riedėt į pakalnę, greitėti.
Anei lašo sulos, kad suvilgyčiau perštinčias lūpas
Ir jokios šilumos, kad tave glėbyje suturėčiau.
Spraigo aibė spalvų tarsi kibirkštys blėstančio laužo.
Ašaroju dažniau ir meluoju, jog krislas įkrito.
Lyg ir vėtros nėra. Kas smilgynus išlanksto ir laužo?
Išeinu į laukus ir aš jų nepažįstu iš ryto
Po šalnos sidabru. Lyg matuotų kas baltą drobulę.
O ir tu atokus - nei paliesti, nei žodį ištarti.
... išprotėjo tikriausiai bobulė.
Gūžinėja po pievas.
Lyg ieško jaunystės nesparčiai...