Būti laimingam - dieviškas jausmas,
Tarsi kas būtų jums perkeitęs širdį,
Imi naujai jausti, naujai viską matyti,
Visi vienas kitą gerbia, girdi ir myli.
Pasaulis pilnas keisčiausių formų,
Garsų keisčiausių, spalvų galybė,
Koks didis aukštis ir platūs toliai,
Krebždėta krebžda visur gyvybė.
Kas tam paukšteliui giesmę įdėjo,
Kad jis taip čiulba tik savo natą,
Kas jo plunksneles margai nudažė,
Parinko lizdeliui tik šio medžio šaką.
Gėlių pasaulis dar įmantresnis,
Kiekvienam skoniui skirta paletė,
Tyrumas ir grožis jų viliote vilioja,
Lyg danguje būtų viskas sudėta.
O tie saulėlydžiai, tos ryto aušros,
Lietaus gaivumas po ilgos kaitros,
Jūrų platybės ir kalnų aukštybės
Žadina kilti ir plaukti be atvangos.
Skverbias krūtinėn jausmas beribis,
Jei būčiau vienas, kokios linksmybės,
Žmonių, lyg paukščių tokia daugybė,
Jiems skirtos visos žemės grožybės.
poeta
2022-10-09 12:42:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-10-09 16:40:06
Labai mielas kūrinys.
Jeigu ne mirties vergija, būtų pasaulis kaip rojus.