Stotyje


Pakyla
debesis šukuoja
Iki užsimiršta saulė

Atgula
vandenyno dugnan
priešaušry į paviršių
Keliasi

Bučiuoja
atsiradusią žemę
Sėdasi sugniaužia kelius

rankomis
nulenkta galva
plaukai Lyti smėlį

Vilgydami sūrų džiaugsmą

Apsistoji
devyniom naktim
devyniems pirmapradžio
pamiršto medaus mėnesiams
pasaulio laiku
kitur

Dar be širdies kuries
eskizuos
vraidras

2022-10-03 15:20:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2022-10-05 08:07:37

Trūkčiojanti būsena, smaugianti nežinios kilpa – pavyko perteikti...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2022-10-04 20:13:39

Ta stotis - labai jaukūs ir šilti namai iš kurių nesinori išeiti į šį šaltą pasaulį...
Įdomiai surikiavote pradžią.
 

Vartotojas (-a): Blakstiena

Sukurta: 2022-10-03 21:08:28

Gražu!

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-10-03 15:30:18

Filosofinis pamąstymas su polėkiu.