Pakyla
debesis šukuoja
Iki užsimiršta saulė
Atgula
vandenyno dugnan
priešaušry į paviršių
Keliasi
Bučiuoja
atsiradusią žemę
Sėdasi sugniaužia kelius
rankomis
nulenkta galva
plaukai Lyti smėlį
Vilgydami sūrų džiaugsmą
Apsistoji
devyniom naktim
devyniems pirmapradžio
pamiršto medaus mėnesiams
pasaulio laiku
kitur
Dar be širdies kuries
eskizuos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-10-05 08:07:37
Trūkčiojanti būsena, smaugianti nežinios kilpa – pavyko perteikti...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2022-10-04 20:13:39
Ta stotis - labai jaukūs ir šilti namai iš kurių nesinori išeiti į šį šaltą pasaulį...
Įdomiai surikiavote pradžią.
Vartotojas (-a): Blakstiena
Sukurta: 2022-10-03 21:08:28
Gražu!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-10-03 15:30:18
Filosofinis pamąstymas su polėkiu.