Vėlyvio taurėse -
Rugsėjo paskutinės šiltos dienos
Ir melancholiškas šalnoto ryto kvapas,
Spalvinga smulkmena,
Bet kaip sužibo kiemas!
Rasa, dulksna,
O šilkas nesušlapo -
Kelias dienas vėlyvis aistrą liudijo,
Su pilka prieblanda didvyriškai kovojo.
Skubėjęs laikas už gėlės užkliuvo
Ir tarsi lėbautojas atgulė prie kojų.
Išvydau žiedmusę,
Kuri ten liko snausti.
Lengva mirtis, medaus sapnuojant upę.
Priėjo vaikas.
Nė nebandė klausti,
Ko prie vėlyvio taip pagarbiai klūpau.