Skęsta ruduo tirštame rūke,
Kurį naktis išliejo.
Krinta ant žemės ryto rasa
Žalioj Šilelio pievoj.
 
Tolyje tirpsta Nevėžio krantai,
Tirpsta tamsus pušynas.
Pilkas dangus nusileido žemai,
Lyg būtų vandenynas.
 
Styro prie kelio rudi stagarai,
Už jų — laukų obelėlė.
Vakar dar saulėje raudo gražiai,
Mažus obuolėlius iškėlus.
 
Eitum, nueitum, tik aklam glėby
Gali per toli nuklysti.
Geriau paklajosiu dienos vidury,
Kai rūkas pradės sklaidytis.
 
Skęsta ruduo, o taip lauki spalvų
Šermukšnio, putino, klevo,
Išpiltų po pirmųjų rugsėjo šalnų
Ant sodelio ir miško medžių.