Nieko naujo. Tik pyktis ir karas.
Šaltos širdys šios žemės žmonių.
Žmogus žmogui patapo lyg maras.
Nesimoko iš savo klaidų.

Kur pasisuka, mato tik priešus. 
Dantim griežia, galanda peilius.
Ir po saule šia laimės neradę,
To mokina ir savo vaikus.

Visada ieško kitą apkaltint.
Nematyt niekur savo kaltės.
Tik vienintelio lieka tikėtis,
Kad pasauliui nors Dievas padės.