Senas kelmas miško vidury
Išverstas, tarytum aštuonkojis,
Norisi paklausti, kaip dar gyveni,
Ar ko nors šiame pasauly nori.
 
Pušis pušį uodegomis plaka,
Beržas lyg mergelė išsipuošęs,
Taip norėčiau dar atgimt eglele
Ir klausytis, kaip lakštutė suokia.
 
Taip, buvau ir aš kaip jie, lapojau,
Dabar tenka kęsti seno kelmo dalį,
Ir visoki kirminėliai laksto, graužia,
Tuoj manęs neliks, pavers į  žemę.