Išėjo vasara, palikus saulės pėdas
Karštam smėly,  ražienų laukuose.
Paliko pievas, gėlėmis nusėtas,
Ir saldžias uogas soduos, miškuose.
 
Žydėjo gėlės, spalvomis virpėjo,
Kvepėjo oras liepų medumi.
Tik ji išėjo, vasara išėjo,
Palikus nuotraukose, atminty.
 
Buvo karšta, karšta kaip reta,
Ilgėjos obelis sena lietaus.
Kiti sakys – geriausia vasara,
Nereikia kaltinti dangaus.