Vasara baigias, o rožė vis žydi,
Vis liejas raudonis sode.
Baltos lelijos seniai jau nuvyto,
Nuo karščio net gelsta vyšnia.
 
Ryto rasos tau tikrai neužtenka,
Šykšti lietaus ir dangus.
Vasarą laistyt dažniau žmogui tenka,
Jos grožis juk toks nuostabus.
 
Žydėk lig šalnų, dar ilgai širdį džiugink,
Draugaukim lig jų mes abu.
Padėsiu iškęsti žvarbųjį rudenį
Ir žiemą praleist po sniegu.
 
Žiedas prie žiedo, prie jų dar ir trečias,
Linksta šakelė liauna.
Be rožių puošnių nebūtų ir vasaros
Tokia ryškiaspalvė suknia.