Jau tik aidai, tolimi aidai,
Į metų eilę atsigręžus.
Juose veidai, gyvi veidai,
Lig šiolei šviesūs, visi gražūs.
 
Argi tai mes, ar mes – lietuviai,
Tokie vieningi, pilni meilės,
Į Sąjūdį, jo kumštį susibūrę,
Išėjome pasitikti Laisvės?
 
Stovėjom dar tik jos kely,
Kuris vergovės sienas drebino.
Naujai pasauliui atrasti,
Savo drąsa ne vieną stebinom.
 
Stovėjom Baltijos kely,
Šalia lietuvio – latvis, estas,
Mintim ir ryžtu sujungti -
Neturim ką daugiau prarasti.
 
Ištiestos rankos, plaka širdys,
Nereikia klaust kaimyno vardo.
Sustojo seserys ir broliai,
Viena šeima svarbiausiam darbui.
 
Poetai, aktoriai, kūrėjai,
Laukų artojai, mokslo žmonės,
Tautos ir Dievo pakylėti,
Kaip ąžuolai, kaip liepos stovi.
....................................
Argi tai mes tikrai ten buvom,
Ne Karklės svaiguly, Naisių dainoj?
Kur ta vienybė, juk nežuvo,
Dvasia lietuvio dar Lietuvoj.