Užgeso akys, jau užgeso,
Nebėra aistringų žiburių,
Ir vyno nėr svaigaus nė lašo,
Ir vėl iš debesų buriu. 

Tiktai tyla ir tuščias krantas, 
Anei keleivių, nei laivų. 
​Vėsa rasotom pievom brenda​, 
Žolė pavirsta kilimu gaiviu.

​Ir kai​ ​naktis​ į langą beldžia, 
Šešėliai driekiasi ilgi.
​Jau​ nepagausi slidaus žalčio, 
Jei tolumoj tik uodegą regi.

Tiktai ranka gali pamoti,
Sėkmės ir laimės palinkėt, 
​Gyvenimas šypsotis moko,
Nauja diena su saule patekėt...