Nunešk, naktie


(Anūkui Jokūbui, kuris šiuo metu eina katalikų piligriminiu keliu į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje.
Tegul Dievas laimina jūsų kelionę )

 
Nunešk, naktie, nors tu mane į sapną,
Kur Žemėj driekias bangomis kalnai.
Viršūnėm jų vingiuojas siauras takas
Su žaliais viržiais ir gėlių žiedais.
 
Tai kas, kad takas akmenims klotas,
Jų nemažai gyvenant sutikau.
Priprato prie visokių mano kojos,
Svarbiau, ką toliuos akimis matau.
 
Kas gali būt gražiau už rūko skraistę,
Kai slenka slėnį klodama,
Ar vakarėjant saulė lėtai leidžias.
Viršūnėm auksą liedama.
 
Gal ir sunku, bet jei esi ne vienas,
Tai ir kuprinė neslegia pečių.
Gali padėt nukelt, rankas ištiesus,
Padrąsint bučiniu, arba šypsniu.
 
Gal bus vėjuota, smelks lietus ir šaltis,
O tu eini, eini, eini, eini....
Per kalnus eit — suprasti, jog gyventi —
Iš Dievo brangią dovaną turi.
 
Sapnų bus daug ir daug tu jų pamirši,
Tiktai tikrai ne šį – vingiuotą kalnų kelią.
Metai pulkais nubėgs, o tu vis grįši, grimsi
Į sapną tą, kur skynėte kalnų gėlelę.
skroblas

2022-08-05 18:50:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2022-08-05 22:00:12

Tegu šis piligrimo kelias padeda anūkui Jokūbui gauti atsakymus į svarbius jo gyvenimo klausimus.Manau, kad piligrimystės kelias yra viena iš tvirtumui priklausančių dotybių.