Po gerumo skraiste nuoširdi šypsena,
 Noris būti šalia, apsigaubus tyla.
 Aš nenoriu kalbėt, tik tave vien mylėt,
 Gerumu patikėt, pasitikt ir lydėt.
 
Jau užteks nežinios, aš laiminga labai,
Nes esi tu šalia, ir man viskas gerai,
Oras šitoks gaivus, susikibkim už rankų
Ir skriste į lankas, kaip vaikystėj daug kartų.
 
Lakstėm tarsi drugiai tarp gėlių, tarp žiedų,
Tada man pasakei, kad mes būsim kartu,
Man visai nerūpėjo, ką tu man pasakei,
Ir skridau lyg su vėju, ir juokiausi tiktai.
 
Bet dabar sau galvoju, kad tai buvo lemtis,
Net vaikystėj parodo, kokia bus ateitis,
Meilės žiedas pražysta tai anksti, tai vėlai,
Vienų ilgas žydėjimas, o kitų tik trumpai.