Lyg ir dar žydi,
Dar marguoja pakelės,
Tačiau svirpliai užgrojo jau lopšinę.
Miglos pilkumą vos peizažas pakelia
Tarytum drovisi jog esmę jau ištrynė
Ir pamažėl į sielą varva nerimas,
Po akmenuką į batus kas žingsnį.
Lyg ir dar žydi...
Rojus užsidaro –
Giesmių skrajūnų jau nebesigirdi.
Kvapus medunešio prarijo godžiai vėjas
Ir pamažėl, tačiau ilgėja naktys.
Ar mes praėjome,
O gal pro mus praėjo
Liepsna, palikusi iš mūsų juodą dagtį?..