uždangstom langus
veidrodžius
akis
bet vis aiškiau
ir vis toliau
matyti
įbridęs laižo
vandenį arklys
jo akyse
rūgštynės baltos
žydi
dangus raukšlėtas
ir lietaus rūgštis
į tavo veido sparną
įsigėlus
uždangstom valtis
akmenis
duris
išmokstam tobulai
statyti 
sienas
išardom rankų
užtvankas
upes
iškratom
iš prijuosčių
žodžių smėlį
ir pasukam
į priešingas puses –

du mažvaikiai
pametę
kastuvėlį...