Aš gyvenu ten, kur gražu,
Kur medžių šilko sueitis žalia.
Kur tarp dainuojančių liaunų beržų
Ramunės baltos bėga pievele.
Tu nutapyk mane ant balto lapo,
Geltoną garbanėlę nutapyk.
Tu nutapyk kitaip,
Kaip niekas taip netapo,
O jeigu nepavyks –
Nepyk!
 
Tu nutapyki liauną, trapų kūną,
Lašais per stygą teptuku išgrok.
Tik, jeigu nepavyks, o šitaip būna...
Tada iš naujo viską pakartok.
Apglėbk teptuką
Tarsi sielos stygą,
Tapyk, kol sparną paukštis skrydžiui ties,
Tik, jei atrodys vėlei nepavyko,
Pradėk iš naujo
Švelniai, nuo peties.
 
Tu nutapyk šilkinę mano sielą.
Lyg lūpų žiedlapiais
Spindėjime žvaigždės...
Tik, jeigu vėl matyti bus nemiela,
Neplėšyk lapo to,
Nes... man skaudės.