Išryškusi drobė saldėjančios vasaros
Supa pirmuosius svirplius,
Vos vos pailgėjusi prieblanda vangiai gamina
Miegojimo lūkesčius.
Neskrisk, lengvas mirksni,
Nutūpki ant delno, nutūpk,
Nereikia man nieko -
Tik būti, tik būti, tik būti...
Tačiau akys regi,
Kaip dingo skristukai kažkur,
Kaip vasaros drobė ražienų spygliais pasišiaušė.
Ramunės nebežada laimę bekraštę išburt,
O laikas svaigina
Tarytumei krisčiau iš didelio aukščio.
Senatvė... Toks raistas, kur slypi
Vangi negalia,
Ir žingsnis lėtėja
Tarytum tu pragarą neštum.
Užklokite rykštančia vasaros drobe mane.
Miegosiu, sapnuosiu
Kol prišaušrio nebesurasiu.