Rytas
čiurliais nardo.

Atsivėrimų idilės
gaivinasi srovėmis.

Teka žodžių verlibras,
ritmą pametęs prasmėje.

Narvuose uždarytos teorijos
laukia prasmingo išsivadavimo.

Mano  lyrinio  herojaus  – aš –
savivoka  veriasi  raidžių  desantu.

Raudomis, giesmėmis, baladėmis, dainomis
išsilieję eilėraščiai išdalinami dovanai mylimiesiems.

Tiek to turėjimo... Tiek paveldėto ir sukaupto metų turto...