įplyšo...
per arti širdies
vėsu tartum bučiuotum lietų
pelenė žilstančiais plaukais
rūdijantis kabrioletas
neišverktos lemties druska
ant šokančių nakty pačiūžų
užmink ant kojos
gal tada
nebesakysi kad nebuvo
žarijų speigo akyse
aikštingo sniegenų raudonio
smėlėto delno virš ugnies
neišsakyto garsiai noro
užtrukt akimirkos šviesoj
kur vis dar gaudžia
lūpų lietūs...
įplyšo...
per arti
ir tiek
.......................

tuščiam
danguj
kabrioletas