Prisijaukinus sofos kampą,
Dėkoju Viešpačiui už minutes.
Per tavo šypseną save pažįstu,
Girdžiu natas, tik nežinau, kokias...
Tu vėl šypsaisi, glostai plaukus,
Apkabini šiltai kaip saulės spindulys,
O aš ramiai paleidžiu tavo ranką.
Pasitikiu tavim, esi mano dalis.
Anadi
2022-07-04 19:51:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-07-05 09:39:05
Kartais užtenka vieno žvilgsnio, malonaus žodžio, prisilietimo, glamonės ar šypsenos, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų laimingi.