Jau nedega laužai uolynuose,
Tunelių šviesos, švyturiai užgeso,
Nors, vargu, ar kas belauks,
Kol išskaidysim vienas kitą
Sakiniais – skaudžiais, protingais.
O sniegas tirpsta be ugnies,
Tarpuvarčiai nešešėliuoti lieka,
Durys brinks ir pirštų nebelies,
Nelauks baikščių kaip stirnos žvilgsnių.
Rinksime ne tuos baugius garsus,
Ne tuos byrėjimus sekundžių,
Ką būsim parsinešę – negrąžinsim,
Nors jau nieks ir neprašys –
Mylėję pametė save ten, kur laiptai
Klupdo, ten, kur bijodavom pamesti taką,
Tad nėjom, nors neturėjom ką
Palikt už surudenėjusio pakelės klevo.

Tyrinėsi tyliai popieriuj raides,
Aš mokysiuos žiūrėt pro langą,
O vakarai daugiau tylų nebeatneš,
Nes jau negrįš užtrukę rinkėjai.
Kaip kadais dar varstomi varteliai
Dabar užsitrenkia tik spynos.
Neatrakinama, o norėjom tik
Trumpam sklendes užstumt.