Toks stiprus, stiprus manasis tėtis,
švystelėdavo krykštaujančią
iki pat dangaus... ir...
sugavęs į saugų glėbį glausdavo.
Apsivydavau rankomis jo kaklą,
klausydavausi širdies dunksėjimo.
Tomis valandėlėmis buvau
saugiausia Pasaulio mergaitė.

Toks, kitoks buvo mano vaikų tėtis.
Grįžęs iš darbų, pasisodindavo
mažylį ant kelių... ir...
kartu valgydavo paruoštąją vakarienę,
mažyliui suteikdamas privilegiją,
rankutėmis išsirinkti gardžiausią kąsnelį.
Tomis akimirkomis buvau
laimingiausia Pasaulio mama.

Stebiu užaugusį savo sūnų,
kaip globėjiškai jis bendrauja
su mano anūkais... ir...
Prisiminimų gijos atgyja,
verpdamos gyvasties siūlą
į didžiąją šeimos istoriją.
Šiomis akimirkomis esu
džiaugsmingiausia Pasaulio močiutė.