papasakok man
liūdną istoriją
be pabaigos
kad galėčiau pravirkti
per patį žydėjimą
per gaivų virpėjimą
beržo lapelio
ką tik užgimusio
kai raktažolės kalasi
kai mylisi drugiai
kai boružės rakina jausmus
išsiverksiu
gal palengvės ant dūšios
pasakok pasakok
taip graudu
kai genelis kalena
į liemenį širdį į mintį
kai perkūno oželis
sutemų paukštis
rikteli skaudžiai į tylą
ir prapliumpa lietus
kuris lyja tris dienas tris naktis
galiu verkti kartu su lietum
kol gegulė metus suskaičiuos
nuo gimties iki šito pavasario
pasakok
pravirksiu tau ant peties
be pabaigos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2022-05-30 19:16:16
Karatais ir pavasario grožis jo skambūs balsai pravirkdo...Puikus.
Vartotojas (-a): Žiemgalos Bitė
Sukurta: 2022-05-29 21:52:06
gražu. Bet Tu neverk - tegu boružė atrakins GERUS jausmus...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-05-29 21:33:41
Viskas gyva, tikra ir gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-05-29 12:20:31
Labai vaizdingos ir šiltos eilės.
Svarbiausia gyvenime neprarasti peties ant kurio galima paverkti.
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2022-05-29 10:53:34
Labai jautrios eilės...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2022-05-29 09:49:58
...per patį žydėjimą, per beržo lapelio gaivų virpėjimą, kai sutemų
paukštis skaudžiai rikteli ir tris dienas lyja...
Istorija liūdnoka, bet gražiai "išguldyta", tegul gegulė skaičiuoja
ne tik iki šito, o ir iki kitų gražesnių ir laimingesnių pavasarių...