Ir kaip dabar prieiti,
Prieit ir atsisėsti,
Kai saulė pradės leistis,
Žaist vakaro šešėliais?
 
Ilgai sėdėt žadėjau,
Kai būsi jau nurimęs,
Nešiauš tau veido vėjas,
Bus šlaituose užmigęs.
 
Nevėži, ak Nevėži,
Koks tu gilus, veržlus!
Suolelį man apsėmei,
Ne vieną, o visus.
 
Dabar gi tavo laikas,
Kaip niekados stiprus,
Pavasaris tau leido,
Palikt abu krantus.
 
Užliejai plačią lanką,
Netgi senus medžius.
Karklus ir ievą lenkia
Laukų vanduo tamsus.
 
Pušis išbrist negali...
O ji tokia jauna!
Tekėk, tekėk pro šalį,
Nešk drumzlinas bangas.
 
Nešk drumzlinas bangas,
Tik man palik suolelį,
Juk dar ateisiu aš
Pabūt prie tavo kelio.