Laukimo simfonijai skambant,
Likimo galia vis skaičiuoja,
Ar liko kas dar, kad atsvertų,
Kam laikas trumpėja ir stoja.
 
Ar bus supratimas vienpusis,
Ir nieks neišgirs teisiųjų,
Tai kam tada statome tiltus,
Jei pakelės pilnos aklųjų.
 
Vėją pasėjęs, audros susilauksi,
Dieve, duok lietaus, ne audros,
Girdis jau žingsniai taikos sėjėjo,
Jis mus nuo baimių išvaduos.