Išpažintis

Saulės spinduliai paglostė,
Ir nusišypsojo mano atmintis.
Taip jau man likimas susiklostė,
Kad kiekvienas saulės blyksnis – man viltis.

Aš viliuosi to, kad greit pasveiksiu,
Aš tikiuosi, kad praeis man liūdesys.
Ir gyvenimo keliu laimingas eisiu,
Negandos manęs nepasivys.

Tesuteikia Viešpats man stiprybės,
Kad galėčiau aš kovoti su liga,
Ir manasis liūdesys atklydęs
Neužkluptų miegančio staiga.

Niekas man negali pasakyti,
Kaip su likimu susipykau.
Ir kiekvienąmet turiu aš atsakyti,
Ar bijau gyventi, ar nebijau.

Dievo pirštas rodo palankumą
Ir kiekvieną žingsnį lydi Jis,
Dvasiai mano suteikia stiprumo,
Klystkeliuos neleidžia pasiklyst.

Aš dėkoju Dievui už malonę,
Už kiekvieną dieną, kurioje
Leidosi su manimi Jis į kelionę,
Ir sutikom Jėzų mes joje.

2007 m. 
Marcinkyno Petras

2022-02-05 21:10:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2022-02-07 17:10:13

Reikia taip tikėti savo pasveikimu, kad dingtų ne tik liga, bet ir liūdesys.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-02-06 10:50:41

Malda geriausi vaistai nuo visų ligų, Suteikia stiprybės, neleidžia palūžti.

Ar bijau gyventi, ar nebijau.

Gyvenimo  nereikia bijoti. nes gyvenimas - mūsų didžiausias turtas. Tik kasdien  reikia padėkoti Dievui už tai, kad jis yra.