Pasiilgau
kikilio giesmės
pumpurais
pasipuošusiam berže,
kovo saulės,
tylos vakarais,
kai didybe
alsuoja pasaulis
ir plunksnelės baltos,
ir sulos
iš gelmės šaknimis
gaivą nešant.
Pasiilgau rasos
ant žolės,
ant švelnutės
kačiuko spurgelės.
...........................
Tavęs
pasiilgau labai,
graudulys audžia
ilgesio maršką.
Metai keičiasi,
lieka randai
ir kikilio
giesmė, ir lizdelis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Venecija
Sukurta: 2022-02-06 15:14:38
Sulaukt įmanoma, mielas tas gyvosios gamtos prabudimas, patinka.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-02-05 09:09:51
Nuoširdus ilgesys.