Kas ateis, atsisės,
Kas paukšteliams atneš dovanų?
Juk girdės, ką kuždės
Maža eglė žaliu vainiku.
 
Mintys kils, jas sugaus,
Medžių šakos pasups ir palaimins.
Ten, aukščiau, ten dangus,
Jame nėra žemiškos baimės.
 
Stovi pušys, sargyboje stovi,
Nepraeit juodam nerimo gandui.
Neiškasti politinio griovio,
Kuris tautą, vienybę jos ardo.
 
Bus pavasaris, paukščiai čiulbės,
Atsimerks mėlynakės žibutės,
Tai kvepės, dieną naktį kvepės
Po žiemos senas miškas prabudęs.
 
Būtų gera tada pasėdėti
Kolei mėnuo pažvelgs iš aukštai,
Jei išvysčiau ten savo žvaigždutę,
Šaukčiau jai:
Ar mane čia ant suolo matai!?