Žėri saulėje eglės viršūnė,
Nors Kalėdos seniai jau praėjo.
Net ir ąžuolas stebisi, žiūri,
Kas ten sausyje aukso prisėjo?
 
Šaltas sniegas prigludo prie žemės,
Ant šakelių eglaičių mažų.
Baltom marškom apsirengė medžiai,
Žiemos siūtu nauju drabužiu.
 
Gal saulužei atrodė, kad maža,
Baltas miškas paliks nubodus,
Tai aukščiausias viršūnes nudažė
Ryto spinduliu pirmu, ryškiu.
.................................................
Tik trumpai, per trumpai jos žėrėjo,
Ėmė niauktis dangaus pakraštys
Ir užgeso (gal užpūstas vėjo?)
Eglę puošęs skaistus spindulys.