Gyvo zebro niekad nemačiau,
bet tai nereiškia, kad jo nėra.
Nemačiau, kad dienos bėgtų,
Bet nelikau aš vis jauna.
Gyvenimas – Zebro nugara:
tai juodas, tai baltas dryžis –
Jaunystė sieloje įsikuria
Ir su senatve nenori taikytis .
Atrodo, veją būdama baltame
dryžyje, pagaučiau,
perplaukčiau vienu yriu jūrą,
bet einant senu plentu
kojos už šiaudo užkliūva.
Sėdžiu dabar juodame dryžyje –
nemiela man šita diena,
žinau, bus dar baltas dryžis,
juk dabar balta žiema.
Geltona žvakė visą naktį dega,
ją nusipirkau per akciją „Maksimoj“,
Kad rasčiau kelią į Laimę.