Ir ji šoka mėnesienoj,
lyg mėnulio įkrauta.
ir ji šoks ir šoko,
lyg bebūtų ji viena.

Būgnai, saksafonai
ir trimitai ir dūda,
ima ją už rankos 
ir palydi palengva.

Džiazas suka,
mūs merginos galvą,
bet ji šoka
ir ji jaučiasi laisva.

Nusispardant batelius,
nubėgant ristele,
ją pakvietę šokti
Okeanas, Selena.

Bet muzikai sustojus,
muzikantams tarius - „Ne!“
Mūs mergaitė ruošias sprogt iš pykčio!
Ir ji rėkia - „Niekada!”
Muzikantai nesupranta, 
kaip širdis jos loja,
kaip ji žviegia viduje!
Kaip ji nori verkt ir rėkt,
bet ašarų nėra!

Kas belieka mūs mergaitei,
tai tik šokti tyloje.
Ir ji šoka mėnesienoj,
lyg mėnulio įkrauta!
Ir ji šoks ir šoko,
lyg bebūtų ji viena!