Juokdarys – adatos smaigalys,
Jis visuomet taiklus nepriekaištingai,
Ir išsisklaido skausmas, graudulys
Ir pagaliau jautiesi, kad esi laimingas.
 
Šypsena – mėnulio jaunatis,
Joje sutilptų netgi Nojaus arka,
Ko tiktai nori, visko čia randi,
Tai rožinį, geltoną, juoką baltą.
 
Ir tiktai vienas greitas judesys –
Ir baltos rožės rankose pražysta,
O skrybėlėj juodoj sučiulba vyturys,
Ir vis kitokie stebuklai vyksta.
 
Tačiau spektaklis baigias, užeina snaudulys,
Ir šypsos juokdarys, sapnuodamas sapnus.
Jam glosto plaukus ta mažytė gražuolė fėja,
Kuri, atėjus scenon, jam dovanojo savo lėlę.