Aš ne viešpats, o Tu ne karys.
Mes negalim kaip kryžiaus karuos
Įrodyti savo tiesos kalavijo žvilgsniu.
Tad kodėl mes matom baltus laivus?
Ir nejau mūsų viltys atėjus rytui
Lyg paukščiai išskris?

Aš ne vėjas, o Tu ne audra.
Mes nemokam sušiaušti bangų
Ir negalim atnešti sapnų
Ir palaiminti tų, kurie amžiams užmiega.

Aš ne garsas, o Tu ne tyla.
Aš nemoku pasklist Tavyje
Ir nemoku išlikti laike,
Kuris taip nenumaldomai bėga.

Aš ne džiaugsmas, o Tu ne kančia.
Aš nemoku įeit į Tave
Ir paverst Tavo gėlą gėle,
Kurios žiedlapiai žemę nušviečia.

Ir nemoku užmigt vakare,
Kai gyvenimas bėga pro šalį
lyg lango stikle.
Ir nenoriu nubusti ryte,
Kai su paukščiais skridau
visą naktį sapne.

Ir galėjau pakilti į Saulę...