skausminga
nelabai rimta
per metų kraitę peršoku
pamiršus įvaizdį
prestižą
šaukiu –  mylėk
kai sninga
mylėk
kitaip žiemos neišgyvensiu
kol marias kankins
sukaustęs ižas
tik ne todėl
kad aš prašau
ir tau rašau bemiegę naktį
ir ne todėl
kad būti mylimai patinka
kai metai virsta mėnesiais
kai dienos ilgio valandos
mes nebeturim laiko –
ar sutinki?
išeidami neišsinešim nieko
paliksim turtą
darbus nenubaigtus
skausmingai
bet suprasim tuo metu
todėl mylėk dabar
rytoj
kiekvieną dieną
ne tik  mane –
save mylėk kol nevėlu
jei kada nors tamsioj nakty
per debesis
ar aklinai užvertą langą
aš netyčiom 
apkandžiosiu tau sapną
atleisk
pažadinti netroškau
tuoj dingsiu nepastebimai
tik pažvelgiau į tavo veidą